{"id":1153,"date":"2025-10-02T10:50:28","date_gmt":"2025-10-02T08:50:28","guid":{"rendered":"https:\/\/www.moodbites.eu\/lesson\/moodbites-training\/"},"modified":"2026-01-12T14:13:49","modified_gmt":"2026-01-12T13:13:49","slug":"moodbites-training","status":"publish","type":"lesson","link":"https:\/\/www.moodbites.eu\/lt\/lesson\/moodbites-training\/","title":{"rendered":"1. Smegen\u0173 strukt\u016bra ir jos vaidmuo pa\u017einime bei kaip \u0161ios strukt\u016bros kei\u010diasi paauglyst\u0117je ir psichikos ligose"},"content":{"rendered":"\n

1.1. \u012evadas \u012f smegen\u0173 strukt\u016br\u0105 ir pa\u017einimo procesus<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Smegenys yra sud\u0117tingiausias \u017emogaus k\u016bno organas ir viena i\u0161 pa\u017eangiausi\u0173 biologini\u0173 sistem\u0173. Jos kontroliuoja visas k\u016bno funkcijas, pavyzd\u017eiui, jud\u0117jim\u0105, aplinkos suvokim\u0105, emocijas, kalb\u0105, atmint\u012f ir m\u0105stym\u0105. Smegenys yra atsakingos u\u017e m\u016bs\u0173 mintis, jausmus, atmint\u012f ir geb\u0117jim\u0105 mokytis. Jos sudarytos i\u0161 daugiau nei 100 milijard\u0173 neuron\u0173 \u2013 nervini\u0173 l\u0105steli\u0173, kurios siun\u010dia ir apdoroja informacij\u0105. \u0160ios l\u0105stel\u0117s padeda mums priimti sprendimus, mokytis nauj\u0173 dalyk\u0173 ir reaguoti \u012f tai, kas vyksta aplink mus. Norint geriau suprasti, kaip veikia smegenys, naudinga su\u017einoti apie j\u0173 strukt\u016br\u0105 ir pagrindines kognityvines funkcijas (Maldonado & Alsayouri, 2023). <\/p>\n\n\n\n

Pagrindin\u0117 smegen\u0173 strukt\u016bra yra neuronas, kuris yra nervin\u0117 l\u0105stel\u0117, perduodanti informacij\u0105. Jis veikia kaip laidai, perduodantys signalus. Tai daroma naudojant tiek elektrinius, tiek cheminius signalus. <\/p>\n\n\n\n

Neuronas susideda i\u0161 trij\u0173 pagrindini\u0173 dali\u0173: <\/p>\n\n\n\n

    \n
  1. L\u0105stel\u0117s k\u016bno (somos) \u2013 tai neurono centras, kuriame yra l\u0105stel\u0117s branduolys. Jis apdoroja informacij\u0105 ir palaiko l\u0105stel\u0117s gyvybingum\u0105. <\/li>\n\n\n\n
  2. Dendrit\u0173 \u2013 tai plonos \u201e\u0161akos\u201c, kurios priima signalus i\u0161 kit\u0173 neuron\u0173 ir siun\u010dia juos \u012f l\u0105stel\u0117s k\u016bn\u0105. Juos galima \u012fsivaizduoti kaip antenas, kurios gaudo signalus. <\/li>\n\n\n\n
  3. Aksono \u2013 tai ilgas \u201evamzdelis\u201c, kuris perduoda signal\u0105 kitiems neuronams arba raumenims. Aksonas yra padengtas mielino apvalkalu, kuris veikia kaip elektros laido izoliacija ir padeda signalams keliauti grei\u010diau. <\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n

    Neuronai perduoda informacij\u0105 dviem b\u016bdais:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    \n
    Elektrinis impulsas (neurono viduje) \u2013 tai signalas, perduodamas nerv\u0173 l\u0105stel\u0117je.<\/strong> <\/td>Cheminiai perdavimo elementai (tarp neuron\u0173)<\/strong> <\/td><\/tr>
    Neurono viduje signalai perduodami elektrinio impulso forma, kuris keliauja i\u0161 dendrit\u0173 per l\u0105stel\u0117s k\u016bn\u0105 iki pat aksono galo. <\/td>
    \u00b7Neuronai n\u0117ra tiesiogiai sujungti \u2013 tarp j\u0173 yra sinaps\u0117 (mikroskopinis tarpas).
    \u00b7Kai elektrinis impulsas pasiekia aksono gal\u0105, jis sukelia neurotransmiteri\u0173 \u2013 speciali\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u2013 i\u0161siskyrim\u0105.
    \u00b7\u0160ios chemin\u0117s med\u017eiagos (neurotransmiteriai) kerta ma\u017e\u0105 tarp\u0105 tarp l\u0105steli\u0173 ir perduoda informacij\u0105 toliau. <\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n
    \n
    \n
    \n

    Neurono veikimo pavyzdys:<\/strong> <\/p>\n\n\n\n

    Jei palie\u010diate ka\u017ek\u0105 kar\u0161to, odos neuronai greitai siun\u010dia signal\u0105 \u012f smegenis. Smegenys apdoroja informacij\u0105 ir siun\u010dia komand\u0105 rankos raumenims j\u0105 atitraukti. Viskas tai \u012fvyksta per kelias sekund\u0117s dalis! D\u0117ka \u0161io sujungt\u0173 neuron\u0173 tinklo, mes galime m\u0105styti, jausti, jud\u0117ti ir reaguoti \u012f aplink\u0105.<\/strong><\/strong> <\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

    \n
    <\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    1.2. Bazin\u0117s \u017einios apie smegen\u0173 sritis <\/strong> <\/h2>\n\n\n\n

    Smegenys gali b\u016bti suskirstytos \u012f tris pagrindines dalis: <\/strong><\/p>\n\n\n\n

    \n
    \n
    <\/path><\/svg><\/div>
    Did\u017eiosios smegenys (taip pat vadinamos priekin\u0117mis smegenimis)<\/h5><\/div>
    <\/div>

    Tai did\u017eiausia smegen\u0173 dalis, suskirstyta \u012f de\u0161in\u012fj\u012f ir kair\u012fj\u012f pusrutulius. Jos pavir\u0161iuje yra daug rauk\u0161li\u0173, vadinam\u0173 gyr\u0173, ir grioveli\u0173, vadinam\u0173 sulci (gil\u016bs grioveliai vadinami fissures).
    \u2714\ufe0f Jos yra atsakingas u\u017e m\u0105stym\u0105, atmint\u012f, kalb\u0105 ir k\u016bno judesi\u0173 kontrol\u0119.
    \u2714\ufe0f Jose yra smegen\u0173 \u017eiev\u0117 \u2013 plonas pilkosios med\u017eiagos sluoksnis, kuris apdoroja jutimin\u0119 informacij\u0105 ir valdo kognityvines funkcijas. <\/p><\/div><\/div><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

    \n
    <\/path><\/svg><\/div>
    Smegen\u0117l\u0117s<\/h5><\/div>
    <\/div>

    Jis yra kaukol\u0117s gale ir yra atsakingas u\u017e judesi\u0173 koordinavim\u0105, pusiausvyr\u0105 ir k\u016bno laikysen\u0105.
    \u2714\ufe0f J\u012f sudaro nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 sluoksniai: molekulinis sluoksnis, Purkinje l\u0105steli\u0173 sluoksnis ir granulinis sluoksnis.
    \u2714\ufe0f Jis jungiasi su smegenimis per specialias strukt\u016bras, vadinamas smegen\u0117li\u0173 kojel\u0117mis. <\/p><\/div><\/div><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

    \n
    <\/path><\/svg><\/div>
    Smegen\u0173 kamienas<\/h5><\/div>
    <\/div>

    Jis jungia smegenis su nugaros smegenimis ir kontroliuoja pagrindines gyvybines funkcijas, tokias kaip kv\u0117pavimas ir \u0161irdies ritmas.
    \u2714\ufe0f J\u012f sudaro vidurin\u0117 smegen\u0173 dalis, tiltas ir pailgintoji smegen\u0173 dalis.
    \u2714\ufe0f Tai padeda apdoroti regimuosius ir klausos dirgiklius bei kontroliuoti refleksus ir automatines reakcijas (Maldonado & Alsayouri, 2023). <\/p><\/div><\/div><\/div>\n<\/div>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    Pilkoji ir baltoji med\u017eiaga \u2013 kaip jos veikia?<\/em> <\/strong><\/p>\n\n\n\n

    \n\n\n\n

    Smegenys ir nugaros smegenys sudarytos i\u0161 pilkosios ir baltosios med\u017eiagos, ta\u010diau b\u016btent pilkoji med\u017eiaga atlieka pagrindin\u012f vaidmen\u012f kasdieniame \u017emogaus gyvenime (Mercadante & Tadi, 2023). <\/p>\n\n\n\n

    Kas yra pilkoji med\u017eiaga?<\/strong><\/em> <\/p>\n\n\n\n

      \n
    • Tai yra i\u0161orinis smegen\u0173 sluoksnis, atsakingas u\u017e m\u0105stym\u0105, sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 ir informacijos apdorojim\u0105. <\/li>\n\n\n\n
    • Jis taip pat randamas nugaros smegenyse ir padeda si\u0173sti signalus \u012f raumenis. <\/li>\n\n\n\n
    • Jis \u012fgyja pilk\u0105 spalv\u0105 d\u0117l didelio nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 (neuron\u0173) skai\u010diaus. <\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n

      Kas yra baltoji med\u017eiaga?<\/strong><\/em> <\/p>\n\n\n\n

        \n
      • Baltoji med\u017eiaga yra po pilk\u0105ja med\u017eiaga ir jungia skirtingas smegen\u0173 dalis, leid\u017eiant informacijai sklisti tarp j\u0173. <\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n

        Kaip vystosi smegenys?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

        \n\n\n\n

        Paauglyst\u0117je smegenys patiria dideli\u0173 poky\u010di\u0173, kurie daro \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 m\u0105stymui, sprendim\u0173 pri\u0117mimui ir emocij\u0173 kontrolei. \u0160is procesas yra svarbus formuojant brand\u017ei\u0105 asmenyb\u0119 ir ugdant intelektualinius geb\u0117jimus (Miguel-Hidalgo, 2013). <\/p>\n\n\n\n

        \n
        \n
        \n

        Paauglyst\u0117je smegen\u0173 strukt\u016bra kei\u010diasi: <\/strong><\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Pilkosios med\u017eiagos suma\u017e\u0117jimas \u2013 pilkoji med\u017eiaga sudaro nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 k\u016bn\u0105 ir yra atsakinga u\u017e informacijos apdorojim\u0105. Paauglyst\u0117je smegenys \u201eapkarpo\u201c nenaudojamus neuroninius ry\u0161ius, o tai padeda joms dirbti efektyviau. <\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Baltosios med\u017eiagos padid\u0117jimas \u2013 baltoji med\u017eiaga sudaryta i\u0161 nervini\u0173 skaidul\u0173, padengt\u0173 mielino apvalkalu, kuris pagreitina informacijos perdavim\u0105. Daugiau baltosios med\u017eiagos rei\u0161kia geresn\u012f ry\u0161\u012f tarp skirting\u0173 smegen\u0173 sri\u010di\u0173 (Miguel-Hidalgo, 2013). <\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

        \n
        <\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n
        \n
        \n
        \n

        Paauglyst\u0117je toliau vystosi pa\u017eintiniai geb\u0117jimai ir emocinis savikontrol\u0117:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Smegen\u0173 dalis, atsakinga u\u017e m\u0105stym\u0105 ir planavim\u0105 (priekin\u0117 smegen\u0173 \u017eiev\u0117), vystosi v\u0117liau nei dalis, atsakinga u\u017e emocijas (limbin\u0117 sistema). Tod\u0117l paaugliai gali reaguoti impulsyviau. <\/p>\n\n\n\n


        \u2714\ufe0f Ry\u0161iai tarp priekin\u0117s smegen\u0173 \u017eiev\u0117s ir limbin\u0117s sistemos vystosi laikui b\u0117gant. Stipr\u0117jant \u0161iems ry\u0161iams, ger\u0117ja emocin\u0117 kontrol\u0117 ir geb\u0117jimas priimti racionalius sprendimus, ta\u010diau \u0161is procesas t\u0119siasi iki ma\u017edaug 25 met\u0173 am\u017eiaus.
        D\u0117l to paaugli\u0173 smegenys yra labiau pa\u017eeid\u017eiamos priklausomybei nuo psichoaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 (Miguel-Hidalgo, 2013).<\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

        \n
        <\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n
        \n
        \n
        \n

        Paauglyst\u0117 taip pat yra laikotarpis, kai hormonai veikia smegenis: <\/strong><\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Lytiniai hormonai (testosteronas, estrogenas) daro \u012ftak\u0105 smegen\u0173 vystymuisi, d\u0117l to gali atsirasti skirtum\u0173 tarp berniuk\u0173 ir mergai\u010di\u0173 smegen\u0173 veiklos. <\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Padid\u0117j\u0119s jautrumas emocijoms ir stresui \u2013 Paaugli\u0173 nerv\u0173 sistema yra jautresn\u0117 stresui ir stiprioms emocijoms. Tai daro \u012ftak\u0105 elgesiui ir geb\u0117jimui susidoroti su sud\u0117tingomis situacijomis (Miguel-Hidalgo, 2013). <\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

        \n
        <\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n
        \n
        \n
        \n

        Paauglyst\u0117s svarba mokymuisi ir vystymuisi:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Paaugli\u0173 smegenys yra labai plasti\u0161kos, o tai rei\u0161kia, kad jos turi puik\u0173 geb\u0117jim\u0105 mokytis ir prisitaikyti. Tai geriausias laikas ugdyti naujus \u012fg\u016bd\u017eius, bet taip pat laikas, kai lengvai gali susiformuoti neigiami \u012fpro\u010diai. <\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Paauglyst\u0117 yra svarbus laikotarpis, kuriuo formuojasi \u012fpro\u010diai, gyvenimo b\u016bdas ir asmenyb\u0117. Tod\u0117l svarbu remti jaun\u0173 \u017emoni\u0173 pa\u017eintin\u012f, emocin\u012f ir socialin\u012f vystym\u0105si (Miguel-Hidalgo, 2013). <\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

        \n
        <\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

        Kokie smegen\u0173 poky\u010diai yra b\u016bdingi psichikos sutrikimams?<\/em> <\/strong><\/p>\n\n\n\n

        \n\n\n\n

        Psichikos sutrikimai da\u017enai siejami su ne\u012fprastais smegen\u0173 strukt\u016bros ir funkcionavimo poky\u010diais. Kai kurios smegen\u0173 sritys gali vystytis kitaip nei sveik\u0173 \u017emoni\u0173, o tai gali tur\u0117ti \u012ftakos emocijoms, impuls\u0173 kontrolei ir sprendim\u0173 pri\u0117mimui. <\/p>\n\n\n\n

        \n
        \n
        \n
        <\/div>\n<\/div>\n\n\n\n
        \n

        1. Pagrindin\u0117s smegen\u0173 sritys, susijusios su psichikos sutrikimais<\/strong><\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Priekin\u0117 smegen\u0173 \u017eiev\u0117 \u2013 atsakinga u\u017e login\u012f m\u0105stym\u0105, planavim\u0105 ir impuls\u0173 kontrol\u0119. Kai \u0161i sritis yra nepakankamai aktyvi, gali kilti problem\u0173 priimant racionalius sprendimus ir padid\u0117ti impulsyvumas. <\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Migdolinis k\u016bnas \u2013 atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f apdorojant emocijas, ypa\u010d baim\u0119 ir stres\u0105. Per didelis aktyvumas \u0161ioje srityje gali sukelti nerim\u0105, o suma\u017e\u0117j\u0119s aktyvumas \u2013 sunkumus jau\u010diant emocijas. <\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Ventralinis striatumas \u2013 smegen\u0173 atlygio sistemos dalis, svarbi malonumo patyrimui. Problemos \u0161ioje srityje gali padidinti priklausomyb\u0117s rizik\u0105 ir sukelti motyvacijos sunkumus (Miguel-Hidalgo, 2013). <\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

        \n\n\n\n
        \n
        \n

        2. Kaip smegen\u0173 poky\u010diai veikia elges\u012f?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Tam tikr\u0173 smegen\u0173 sri\u010di\u0173 hiperaktyvumas gali sukelti stipresnes emocines reakcijas, didesn\u012f nerim\u0105, impulsyv\u0173 elges\u012f ar savikontrol\u0117s problemas. <\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Suma\u017e\u0117j\u0119s kai kuri\u0173 smegen\u0173 strukt\u016br\u0173 aktyvumas gali sukelti sunkumus valdant emocijas, apatij\u0105, sprendim\u0173 pri\u0117mimo sunkumus ir ma\u017e\u0105 atsparum\u0105 stresui. <\/p>\n\n\n\n

        \u2714\ufe0f Nenormalus smegen\u0173 sri\u010di\u0173 tarpusavio ry\u0161i\u0173 vystymasis gali apsunkinti \u017emogaus prisitaikym\u0105 prie \u012fvairi\u0173 situacij\u0173, didinti depresijos, nerimo sutrikim\u0173 ar rizikingo elgesio rizik\u0105 (Miguel-Hidalgo, 2013). <\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

        \n
        <\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n
        \n\n\n\n
        \n
        \n

        3. Smegen\u0173 tyrim\u0173 svarba psichikos sutrikim\u0173 gydymui<\/strong><\/p>\n\n\n\n

        Supratimas apie \u0161iuos smegen\u0173 poky\u010dius padeda mokslininkams ir gydytojams kurti veiksmingesnius gydymo b\u016bdus, pavyzd\u017eiui, psichologines terapijas, vaistus ir metodus, kurie skatina neuroplasti\u0161kum\u0105 (smegen\u0173 geb\u0117jim\u0105 prisitaikyti ir keistis). D\u0117l to \u017emon\u0117s, ken\u010diantys nuo psichikos sveikatos problem\u0173, gali gauti geresn\u0119 param\u0105 ir veiksmingesn\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105 (Miguel-Hidalgo, 2013). <\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

        \n
        <\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

        Pernelyg aktyvios arba nepakankamai aktyvios emocin\u0117s smegen\u0173 sritys<\/em><\/strong>. Paaugli\u0173 amigdala (kuri apdoroja emocijas) gali b\u016bti aktyvesn\u0117 nei vaik\u0173 ar suaugusi\u0173j\u0173.
        Asmenims, turintiems nuotaikos sutrikim\u0173 (pavyzd\u017eiui, depresij\u0105), ventralinio striatumo (smegen\u0173 atlygio centro) aktyvumas da\u017enai yra per ma\u017eas. Tai gali pad\u0117ti paai\u0161kinti, kod\u0117l jie jau\u010dia motyvacijos ir d\u017eiaugsmo tr\u016bkum\u0105 (Miguel-Hidalgo, 2013). <\/p>\n\n\n\n

        <\/p>\n\n\n\n

        \n

        Pavyzdys:
        Tyrimai rodo, kad didesnis ventralinio striatumo aktyvumas sveik\u0173 paaugli\u0173 smegenyse yra susij\u0119s su teigiamomis emocijomis ir ma\u017eesne depresijos rizika. <\/strong><\/p>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

        <\/p>\n\n\n\n

        N<\/em>esubrendusi priekin\u0117 smegen\u0173 \u017eiev\u0117 ir emocin\u0117s kontrol\u0117s stoka
        <\/strong>Smegen\u0173 dalis, atsakinga u\u017e m\u0105stym\u0105 ir planavim\u0105, vystosi v\u0117liau nei dalis, atsakinga u\u017e emocijas. Tod\u0117l paaugliai gali reaguoti impulsyviai. \u017dmon\u0117ms, turintiems psichikos sutrikim\u0173, \u0161is disbalansas gali b\u016bti dar stipresnis, o tai lemia impulsyv\u0173 elges\u012f, sunkumus reguliuojant emocijas ir rizikingus sprendimus (Miguel-Hidalgo, 2013). <\/p>\n\n\n\n

        \n

        Pavyzdys:
        \u017dmon\u0117s, turintys priklausomybi\u0173, da\u017enai turi suma\u017e\u0117jus\u012f aktyvum\u0105 priekin\u0117je smegen\u0173 \u017eiev\u0117je, tod\u0117l jiems sunkiau kontroliuoti savo elges\u012f ir i\u0161vengti riziking\u0173 situacij\u0173. Tod\u0117l priklausomyb\u0117 netur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinama kaip valios tr\u016bkumas, o kaip smegen\u0173 sutrikimas. <\/strong><\/p>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

        <\/p>\n\n\n\n

        Psichikos sutrikim\u0173 strukt\u016briniai ir funkciniai poky\u010diai<\/strong>
        Toliau pateiktoje lentel\u0117je pateikiami pagrindiniai strukt\u016briniai ir funkciniai poky\u010diai, pasteb\u0117ti tam tikr\u0173 psichikos sutrikim\u0173, pvz., \u0161izofrenijos, nerimo sutrikim\u0173, depresijos ir priklausomyb\u0117s, atveju. Siekiant palengvinti supratim\u0105, lentel\u0117je taip pat pateikiami komentarai su paai\u0161kinimais. <\/p>\n\n\n\n

        Sutrikimas <\/strong><\/td>Kas pasikei\u010dia smegen\u0173 strukt\u016broje? (Strukt\u016briniai poky\u010diai) <\/td>Kaip tai veikia elges\u012f ir emocijas? (Funkciniai poky\u010diai) <\/td>Komentaras su paai\u0161kinimu <\/td><\/tr>
        \u0160izofrenija <\/strong><\/td>Kai kurios smegen\u0173 sritys (pvz., priekiniai ir smegen\u0173 skliautai) yra ma\u017eesn\u0117s. Nerv\u0173 l\u0105steli\u0173 tarpusavio ry\u0161iai yra silpnesni. <\/td>M\u0105stymo sunkumai, iliuzijos ir haliucinacijos (pvz., bals\u0173 gird\u0117jimas), emocin\u0117s problemos. <\/td>Smegenys neveikia kaip \u201eefektyvus tinklas\u201c \u2013 tampa sunkiau suvokti realyb\u0119, gali atsirasti nerealios mintys ar balsai. <\/td><\/tr>
        Nerimo sutrikimai <\/strong><\/td>Migdolinis k\u016bnas (smegen\u0173 sritis, susijusi su baime) yra pernelyg aktyvi. Priekin\u0117 smegen\u0173 \u017eiev\u0117 (atsakinga u\u017e kontrol\u0119) yra nepakankamai aktyvi. <\/td>Asmuo lengvai jau\u010dia baim\u0119, sunkiai nuramina nerim\u0105 ir patiria \u012ftamp\u0105. <\/td>Smegenys pernelyg jautriai reaguoja \u012f stres\u0105, tarsi nuolat gr\u0117st\u0173 pavojus. Asmuo gali jausti nuolatin\u012f nerim\u0105 ar nepatogum\u0105. <\/td><\/tr>
        Depresija <\/strong><\/td>Hipokampas (svarbus atminties ir emocij\u0173 funkcijoms) yra ma\u017eesnis. Migdolinis k\u016bnas yra aktyvesnis. Smegen\u0173 priekin\u0117s dalies strukt\u016bros rodo poky\u010dius. <\/td>Li\u016bdesys, energijos tr\u016bkumas, sunkumai susikaupti, emocin\u0117s problemos. <\/td>Smegenys sunkiai valdo emocijas \u2013 \u017emogus jau\u010diasi li\u016bdnas, pavarg\u0119s ir negali susikaupti. <\/td><\/tr>
        Priklausomyb\u0117s <\/strong><\/td>Sutrik\u0119 smegen\u0173 ry\u0161iai (ypa\u010d baltojoje med\u017eiagoje), hipokampo ir prie\u0161akini\u0173 smegen\u0173 \u017eiev\u0117s pa\u017eeidimai. <\/td>Sunkumai kontroliuojant elges\u012f, impulsyvumas, rizikingi sprendimai. <\/td>Suma\u017e\u0117ja smegen\u0173 \u201estabdymo sistema\u201c \u2013 \u017emogus negali pasakyti \u201estop\u201c ir elgiasi impulsyviai, net jei \u017eino, kad tai yra \u017ealinga. <\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

        Remiantis informacija i\u0161: Miguel-Hidalgo JJ. Paaugli\u0173, turin\u010di\u0173 psichikos sutrikim\u0173, smegen\u0173 strukt\u016briniai ir funkciniai poky\u010diai. Tarptautinis paaugli\u0173 medicinos ir sveikatos \u017eurnalas.<\/em><\/em> 2013;25(3):245\u2013256. <\/p>\n\n\n\n

        INTERAKTYVI VEIKLA 5<\/strong><\/p>\n\n\n