Tai, ką žmonės renkasi valgyti, nėra atsitiktinis dalykas. Maisto pasirinkimą įtakoja daugybė įvairių veiksnių – ne tik sveikata ar alkis, bet ir emocijos, auklėjimas, finansinė padėtis, aplinka ir gyvenimo būdas.
Dažnai šie veiksniai veikia kartu, ir žmonės gali net nesuvokti, kas iš tiesų daro įtaką jų kasdieniams sprendimams. Štai kodėl mitybos įpročiai yra tokie sudėtingi ir labai skiriasi priklausomai nuo žmogaus.
Biologiniai veiksniai
Mūsų organizmas natūraliai „praneša“ mums, kada esame alkani ir kada esame sotūs. Tai reguliuoja hormonų sistema, kurioje dalyvauja tokie hormonai kaip leptinas, grelinas, insulinas ir kortizolis. Toliau pateiktuose skyriuose sužinosite daugiau apie tai, kaip veikia leptinas, grelinas, insulinas ir kortizolis – hormonai, kurie daro įtaką alkio ir sotumo jausmui. Jei valgome nereguliariai, patiriame stresą arba dažnai renkame kaloringą maistą, šie signalai gali sutrikti, todėl lengva valgyti per daug arba per mažai. Taip pat svarbūs ir mums patinkantys skoniai. Kai kurie iš jų yra paveldėti, o kiti įgyjami laikui bėgant. Dauguma žmonių mėgsta saldų, riebų ir sūrų maistą – tai natūralu, nes anksčiau tokio maisto buvo sunku gauti, bet jis suteikdavo daug energijos. Tačiau šiandien, kai jis yra plačiai prieinamas, lengva persivalgyti, o tai gali pakenkti mūsų sveikatai.
Psichologiniai ir socialiniai veiksniai
Kartais valgome ne todėl, kad esame alkani, bet todėl, kad jaučiamės blogai – esame stresuoti, vieniši, liūdni ar nusiminę. Tai vadinama emociniu valgymu – maistas naudojamas nuotaikai pagerinti, nors jo poveikis dažnai yra tik laikinas.
Socialinis spaudimas, pavyzdžiui, tendencija siekti „idealaus kūno“, gali paskatinti kai kuriuos žmones laikytis labai ribojančių dietų. Deja, tokios dietos dažnai sukelia yo-yo efektą – greitą grįžimą prie ankstesnio svorio ar netgi jo padidėjimą. Tai gali sutrikdyti medžiagų apykaitą ir sukelti nesveiką santykį su maistu.
Daugiau apie emocinį valgymą ir psichologinius veiksnius, darančius įtaką mitybai, sužinosite tolesniuose moduliuose.
Namuose susiformavę įpročiai ir kasdienė rutina taip pat vaidina didelį vaidmenį – pavyzdžiui, saldintas kavos gėrimas ryte, užkandžiai prie kompiuterio ar valgymas vėlai vakare.
Žiniasklaida ir reklama turi didelę įtaką tam, ką valgome. Maisto kompanijos aktyviai reklamuoja maisto produktus ir gėrimus, kurie dažnai yra labai perdirbti ir nesveiki, tačiau parduodami kaip „tinkami“ arba „būtini po treniruotės“.
Reklamos yra skirtos įvairioms grupėms – vaikams, paaugliams ir suaugusiems – ir jose naudojami įtakingi asmenys, programėlės ir net filmai ar televizijos laidos, kad produktai būtų pateikiami patraukliai. Dėl to daugelis žmonių mano, kad po trumpo pasivaikščiojimo būtina išgerti saldų sportinį gėrimą arba kad „sveikuoliškas“ batonėlis yra sveikas užkandis, nors jame gali būti daugiau kalorijų nei pilnoje porcijoje maisto.
Be to, šių dienų greitas gyvenimo tempas – ilgas darbo laikas, sėdėjimas prie kompiuterio, laiko trūkumas ir valgymas „skubant“ – taip pat daro įtaką mitybos pasirinkimams. Daugelis žmonių:
- Valgo nereguliariai ir skubėdami.
- Pasikliauja greitu maistu, paruoštais patiekalais ir užkandžiais iš automatų.
- Neturi laiko apsipirkti ar gaminti maistą.
Visa tai lemia maisto pasirinkimą, kuris dažnai yra atsitiktinis ir grindžiamas patogumu, o ne sveikata.
Ekonominiai veiksniai
Ekonominiai veiksniai taip pat turi didelę įtaką. Žmonės, kurių socialinis ir ekonominis statusas yra žemesnis, dažniau renkasi kaloringą, bet mažai maistinių medžiagų turintį maistą, nes jis yra pigesnis ir lengviau prieinamas. Didelės daržovių, žuvies ar ekologiškų produktų kainos gali būti kliūtis daugeliui šeimų. Ne mažiau svarbus yra ir infrastruktūros prieinamumas – žmonės, gyvenantys vadinamosiose „maisto dykumose“ (vietovėse, kuriose trūksta parduotuvių, prekiaujančių maistingais maisto produktais), turi kur kas mažiau galimybių rinktis sveiką maistą.
Visos šios sąlygos reiškia, kad veiksmingas sveikos mitybos skatinimas negali apsiriboti vien švietimu. Būtinas daugiapakopis požiūris, apimantis tiek individualius veiksmus, tiek sisteminius pokyčius sveikatos politikoje, miestų planavime, švietime, darbo sistemoje ir vartotojų apsaugoje.
