Šiuolaikinis mokslas aiškiai rodo, kad mūsų mityba daro didelę įtaką mūsų sveikatai.
Subalansuota mityba padeda išvengti lėtinių ligų ir kasdien jaustis geriau. Ji palaiko tinkamą visų mūsų kūno sistemų – imuninės, nervų, hormonų ir virškinimo – veikimą. Ji padeda palaikyti sveiką cukraus ir riebalų kiekį kraujyje, stiprina imunitetą, gerina nuotaiką ir apsaugo nuo uždegimų bei daugelio ligų. Todėl sveika mityba yra ne tik kasdienis įprotis, bet ir svarbus būdas rūpintis savo sveikata bei užkirsti kelią rimtoms problemoms.
Racionali mityba – tai mitybos būdas, pagrįstas dabartinėmis mokslo žiniomis. Ji apima organizmo aprūpinimą tinkamu energijos ir maistinių medžiagų kiekiu, kurio jam iš tikrųjų reikia – atsižvelgiant į amžių, lytį, kūno svorį, fizinio aktyvumo lygį ir bendrą sveikatos būklę.
Makro- ir mikroelementų vaidmuo žmogaus mityboje
Kiekvieno suaugusiojo mityba turėtų apimti maistines medžiagas, kurios skirstomos į dvi grupes: makroelementus ir mikroelementus. Makroelementai yra baltymai, riebalai ir angliavandeniai – jie suteikia energijos ir palaiko organizmo struktūrą bei tinkamą funkcionavimą.
- Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jie padeda atkurti audinius, palaiko fermentų ir hormonų gamybą, taip pat palaiko imuninę sistemą.
- Riebalai yra svarbūs hormonų pusiausvyrai, padeda organizmui įsisavinti vitaminus A, D, E ir K (kurie yra tirpūs riebaluose) ir yra struktūrinis ląstelių komponentas.
- Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis, ypač smegenims ir raumenims. Tačiau svarbu, kokius angliavandenius pasirenkame. Sudėtingi angliavandeniai, tokie kaip krakmolingose daržovėse, neskaldytuose grūduose, kruopose ar ruduosiuose ryžiuose, yra geresni ir turėtų dominuoti mityboje. Priešingai, paprastasis cukrus, esantis saldumynuose ir saldžiuose gėrimuose, jei vartojamas per daug, gali sukelti nutukimą, 2 tipo diabetą ir dantų ėduonį.
Be makroelementų, mūsų mityboje labai svarbų vaidmenį atlieka mikroelementai – vitaminai ir mineralai. Nors jų reikia mažesniais kiekiais, jie yra būtini tinkamam viso organizmo funkcionavimui. Jie palaiko beveik visus organizmo procesus, padeda nervų ir imuninei sistemoms veikti ir padeda medžiagų apykaitai ląstelių lygmeniu.
Šių maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pavyzdžiui:
- Per mažas geležies kiekis gali sukelti anemiją (dėl kurios jaučiamas silpnumas, blyškumas ir nuovargis).
- Kalcio trūkumas padidina osteoporozės (būsenos, kuri silpnina kaulus) riziką.
- Mažas vitamino D kiekis silpnina imuninę sistemą ir gali prisidėti prie lėtinių ligų.
Taip pat neturime pamiršti apie maistines skaidulas – komponentą, kurio mūsų organizmas nevirškina, bet kuris yra labai svarbus sveikatai. Skaidulos reguliuoja virškinimo sistemos veiklą, palaiko gerąsias žarnyno bakterijas (mikrobiomą) ir padeda palaikyti sveiką riebalų ir cukraus kiekį kraujyje.
Dėl skaidulų ilgiau jaučiamės sotūs, gliukozės kiekis kraujyje po valgio kyla lėčiau, o tuštinimasis tampa reguliaresnis. Tai sumažina vidurių užkietėjimo riziką ir padeda apsisaugoti nuo kolorektalinio vėžio.
Geriausi skaidulų šaltiniai yra: daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai (pvz., pupelės ir lęšiai) ir viso grūdo produktai, pavyzdžiui, viso grūdo duona arba rudieji ryžiai.
Tinkama hidratacija
Tinkamas hidratacijos lygis yra dar viena svarbi sveikos mitybos dalis. Vanduo sudaro apie 60 % suaugusiojo kūno svorio ir yra būtinas visiems gyvybiniams procesams – jis padeda transportuoti maistines medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą ir leidžia pašalinti medžiagų apykaitos atliekas. Kai negeriame pakankamai vandens, galime susidurti su sunkumais susikaupdami, jausti nuovargį ar silpnumą ir netgi patirti žemą kraujospūdį.
Suaugęs žmogus per dieną turėtų išgerti apie 2–2,5 litro vandens (įskaitant vandenį iš gėrimų ir maisto). Karštomis dienomis, fizinio krūvio, ligos ar streso metu organizmo vandens poreikis dar labiau padidėja.
