1.1. Įvadas į smegenų struktūrą ir pažinimo procesus
Smegenys yra sudėtingiausias žmogaus kūno organas ir viena iš pažangiausių biologinių sistemų. Jos kontroliuoja visas kūno funkcijas, pavyzdžiui, judėjimą, aplinkos suvokimą, emocijas, kalbą, atmintį ir mąstymą. Smegenys yra atsakingos už mūsų mintis, jausmus, atmintį ir gebėjimą mokytis. Jos sudarytos iš daugiau nei 100 milijardų neuronų – nervinių ląstelių, kurios siunčia ir apdoroja informaciją. Šios ląstelės padeda mums priimti sprendimus, mokytis naujų dalykų ir reaguoti į tai, kas vyksta aplink mus. Norint geriau suprasti, kaip veikia smegenys, naudinga sužinoti apie jų struktūrą ir pagrindines kognityvines funkcijas (Maldonado & Alsayouri, 2023).
Pagrindinė smegenų struktūra yra neuronas, kuris yra nervinė ląstelė, perduodanti informaciją. Jis veikia kaip laidai, perduodantys signalus. Tai daroma naudojant tiek elektrinius, tiek cheminius signalus.
Neuronas susideda iš trijų pagrindinių dalių:
- Ląstelės kūno (somos) – tai neurono centras, kuriame yra ląstelės branduolys. Jis apdoroja informaciją ir palaiko ląstelės gyvybingumą.
- Dendritų – tai plonos „šakos“, kurios priima signalus iš kitų neuronų ir siunčia juos į ląstelės kūną. Juos galima įsivaizduoti kaip antenas, kurios gaudo signalus.
- Aksono – tai ilgas „vamzdelis“, kuris perduoda signalą kitiems neuronams arba raumenims. Aksonas yra padengtas mielino apvalkalu, kuris veikia kaip elektros laido izoliacija ir padeda signalams keliauti greičiau.
Neuronai perduoda informaciją dviem būdais:
| Elektrinis impulsas (neurono viduje) – tai signalas, perduodamas nervų ląstelėje. | Cheminiai perdavimo elementai (tarp neuronų) |
| Neurono viduje signalai perduodami elektrinio impulso forma, kuris keliauja iš dendritų per ląstelės kūną iki pat aksono galo. | ·Neuronai nėra tiesiogiai sujungti – tarp jų yra sinapsė (mikroskopinis tarpas). ·Kai elektrinis impulsas pasiekia aksono galą, jis sukelia neurotransmiterių – specialių cheminių medžiagų – išsiskyrimą. ·Šios cheminės medžiagos (neurotransmiteriai) kerta mažą tarpą tarp ląstelių ir perduoda informaciją toliau. |
Neurono veikimo pavyzdys:
Jei paliečiate kažką karšto, odos neuronai greitai siunčia signalą į smegenis. Smegenys apdoroja informaciją ir siunčia komandą rankos raumenims ją atitraukti. Viskas tai įvyksta per kelias sekundės dalis! Dėka šio sujungtų neuronų tinklo, mes galime mąstyti, jausti, judėti ir reaguoti į aplinką.
1.2. Bazinės žinios apie smegenų sritis
Smegenys gali būti suskirstytos į tris pagrindines dalis:
Pilkoji ir baltoji medžiaga – kaip jos veikia?
Smegenys ir nugaros smegenys sudarytos iš pilkosios ir baltosios medžiagos, tačiau būtent pilkoji medžiaga atlieka pagrindinį vaidmenį kasdieniame žmogaus gyvenime (Mercadante & Tadi, 2023).
Kas yra pilkoji medžiaga?
- Tai yra išorinis smegenų sluoksnis, atsakingas už mąstymą, sprendimų priėmimą ir informacijos apdorojimą.
- Jis taip pat randamas nugaros smegenyse ir padeda siųsti signalus į raumenis.
- Jis įgyja pilką spalvą dėl didelio nervinių ląstelių (neuronų) skaičiaus.
Kas yra baltoji medžiaga?
- Baltoji medžiaga yra po pilkąja medžiaga ir jungia skirtingas smegenų dalis, leidžiant informacijai sklisti tarp jų.
Kaip vystosi smegenys?
Paauglystėje smegenys patiria didelių pokyčių, kurie daro įtaką mūsų mąstymui, sprendimų priėmimui ir emocijų kontrolei. Šis procesas yra svarbus formuojant brandžią asmenybę ir ugdant intelektualinius gebėjimus (Miguel-Hidalgo, 2013).
Paauglystėje smegenų struktūra keičiasi:
✔️ Pilkosios medžiagos sumažėjimas – pilkoji medžiaga sudaro nervinių ląstelių kūną ir yra atsakinga už informacijos apdorojimą. Paauglystėje smegenys „apkarpo“ nenaudojamus neuroninius ryšius, o tai padeda joms dirbti efektyviau.
✔️ Baltosios medžiagos padidėjimas – baltoji medžiaga sudaryta iš nervinių skaidulų, padengtų mielino apvalkalu, kuris pagreitina informacijos perdavimą. Daugiau baltosios medžiagos reiškia geresnį ryšį tarp skirtingų smegenų sričių (Miguel-Hidalgo, 2013).
Paauglystėje toliau vystosi pažintiniai gebėjimai ir emocinis savikontrolė:
✔️ Smegenų dalis, atsakinga už mąstymą ir planavimą (priekinė smegenų žievė), vystosi vėliau nei dalis, atsakinga už emocijas (limbinė sistema). Todėl paaugliai gali reaguoti impulsyviau.
✔️ Ryšiai tarp priekinės smegenų žievės ir limbinės sistemos vystosi laikui bėgant. Stiprėjant šiems ryšiams, gerėja emocinė kontrolė ir gebėjimas priimti racionalius sprendimus, tačiau šis procesas tęsiasi iki maždaug 25 metų amžiaus.
Dėl to paauglių smegenys yra labiau pažeidžiamos priklausomybei nuo psichoaktyvių medžiagų (Miguel-Hidalgo, 2013).
Paauglystė taip pat yra laikotarpis, kai hormonai veikia smegenis:
✔️ Lytiniai hormonai (testosteronas, estrogenas) daro įtaką smegenų vystymuisi, dėl to gali atsirasti skirtumų tarp berniukų ir mergaičių smegenų veiklos.
✔️ Padidėjęs jautrumas emocijoms ir stresui – Paauglių nervų sistema yra jautresnė stresui ir stiprioms emocijoms. Tai daro įtaką elgesiui ir gebėjimui susidoroti su sudėtingomis situacijomis (Miguel-Hidalgo, 2013).
Paauglystės svarba mokymuisi ir vystymuisi:
✔️ Paauglių smegenys yra labai plastiškos, o tai reiškia, kad jos turi puikų gebėjimą mokytis ir prisitaikyti. Tai geriausias laikas ugdyti naujus įgūdžius, bet taip pat laikas, kai lengvai gali susiformuoti neigiami įpročiai.
✔️ Paauglystė yra svarbus laikotarpis, kuriuo formuojasi įpročiai, gyvenimo būdas ir asmenybė. Todėl svarbu remti jaunų žmonių pažintinį, emocinį ir socialinį vystymąsi (Miguel-Hidalgo, 2013).
Kokie smegenų pokyčiai yra būdingi psichikos sutrikimams?
Psichikos sutrikimai dažnai siejami su neįprastais smegenų struktūros ir funkcionavimo pokyčiais. Kai kurios smegenų sritys gali vystytis kitaip nei sveikų žmonių, o tai gali turėti įtakos emocijoms, impulsų kontrolei ir sprendimų priėmimui.
1. Pagrindinės smegenų sritys, susijusios su psichikos sutrikimais
✔️ Priekinė smegenų žievė – atsakinga už loginį mąstymą, planavimą ir impulsų kontrolę. Kai ši sritis yra nepakankamai aktyvi, gali kilti problemų priimant racionalius sprendimus ir padidėti impulsyvumas.
✔️ Migdolinis kūnas – atlieka svarbų vaidmenį apdorojant emocijas, ypač baimę ir stresą. Per didelis aktyvumas šioje srityje gali sukelti nerimą, o sumažėjęs aktyvumas – sunkumus jaučiant emocijas.
✔️ Ventralinis striatumas – smegenų atlygio sistemos dalis, svarbi malonumo patyrimui. Problemos šioje srityje gali padidinti priklausomybės riziką ir sukelti motyvacijos sunkumus (Miguel-Hidalgo, 2013).
2. Kaip smegenų pokyčiai veikia elgesį?
✔️ Tam tikrų smegenų sričių hiperaktyvumas gali sukelti stipresnes emocines reakcijas, didesnį nerimą, impulsyvų elgesį ar savikontrolės problemas.
✔️ Sumažėjęs kai kurių smegenų struktūrų aktyvumas gali sukelti sunkumus valdant emocijas, apatiją, sprendimų priėmimo sunkumus ir mažą atsparumą stresui.
✔️ Nenormalus smegenų sričių tarpusavio ryšių vystymasis gali apsunkinti žmogaus prisitaikymą prie įvairių situacijų, didinti depresijos, nerimo sutrikimų ar rizikingo elgesio riziką (Miguel-Hidalgo, 2013).
3. Smegenų tyrimų svarba psichikos sutrikimų gydymui
Supratimas apie šiuos smegenų pokyčius padeda mokslininkams ir gydytojams kurti veiksmingesnius gydymo būdus, pavyzdžiui, psichologines terapijas, vaistus ir metodus, kurie skatina neuroplastiškumą (smegenų gebėjimą prisitaikyti ir keistis). Dėl to žmonės, kenčiantys nuo psichikos sveikatos problemų, gali gauti geresnę paramą ir veiksmingesnę priežiūrą (Miguel-Hidalgo, 2013).
Pernelyg aktyvios arba nepakankamai aktyvios emocinės smegenų sritys. Paauglių amigdala (kuri apdoroja emocijas) gali būti aktyvesnė nei vaikų ar suaugusiųjų.
Asmenims, turintiems nuotaikos sutrikimų (pavyzdžiui, depresiją), ventralinio striatumo (smegenų atlygio centro) aktyvumas dažnai yra per mažas. Tai gali padėti paaiškinti, kodėl jie jaučia motyvacijos ir džiaugsmo trūkumą (Miguel-Hidalgo, 2013).
Pavyzdys:
Tyrimai rodo, kad didesnis ventralinio striatumo aktyvumas sveikų paauglių smegenyse yra susijęs su teigiamomis emocijomis ir mažesne depresijos rizika.
Nesubrendusi priekinė smegenų žievė ir emocinės kontrolės stoka
Smegenų dalis, atsakinga už mąstymą ir planavimą, vystosi vėliau nei dalis, atsakinga už emocijas. Todėl paaugliai gali reaguoti impulsyviai. Žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, šis disbalansas gali būti dar stipresnis, o tai lemia impulsyvų elgesį, sunkumus reguliuojant emocijas ir rizikingus sprendimus (Miguel-Hidalgo, 2013).
Pavyzdys:
Žmonės, turintys priklausomybių, dažnai turi sumažėjusį aktyvumą priekinėje smegenų žievėje, todėl jiems sunkiau kontroliuoti savo elgesį ir išvengti rizikingų situacijų. Todėl priklausomybė neturėtų būti vertinama kaip valios trūkumas, o kaip smegenų sutrikimas.
Psichikos sutrikimų struktūriniai ir funkciniai pokyčiai
Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami pagrindiniai struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, pastebėti tam tikrų psichikos sutrikimų, pvz., šizofrenijos, nerimo sutrikimų, depresijos ir priklausomybės, atveju. Siekiant palengvinti supratimą, lentelėje taip pat pateikiami komentarai su paaiškinimais.
| Sutrikimas | Kas pasikeičia smegenų struktūroje? (Struktūriniai pokyčiai) | Kaip tai veikia elgesį ir emocijas? (Funkciniai pokyčiai) | Komentaras su paaiškinimu |
| Šizofrenija | Kai kurios smegenų sritys (pvz., priekiniai ir smegenų skliautai) yra mažesnės. Nervų ląstelių tarpusavio ryšiai yra silpnesni. | Mąstymo sunkumai, iliuzijos ir haliucinacijos (pvz., balsų girdėjimas), emocinės problemos. | Smegenys neveikia kaip „efektyvus tinklas“ – tampa sunkiau suvokti realybę, gali atsirasti nerealios mintys ar balsai. |
| Nerimo sutrikimai | Migdolinis kūnas (smegenų sritis, susijusi su baime) yra pernelyg aktyvi. Priekinė smegenų žievė (atsakinga už kontrolę) yra nepakankamai aktyvi. | Asmuo lengvai jaučia baimę, sunkiai nuramina nerimą ir patiria įtampą. | Smegenys pernelyg jautriai reaguoja į stresą, tarsi nuolat grėstų pavojus. Asmuo gali jausti nuolatinį nerimą ar nepatogumą. |
| Depresija | Hipokampas (svarbus atminties ir emocijų funkcijoms) yra mažesnis. Migdolinis kūnas yra aktyvesnis. Smegenų priekinės dalies struktūros rodo pokyčius. | Liūdesys, energijos trūkumas, sunkumai susikaupti, emocinės problemos. | Smegenys sunkiai valdo emocijas – žmogus jaučiasi liūdnas, pavargęs ir negali susikaupti. |
| Priklausomybės | Sutrikę smegenų ryšiai (ypač baltojoje medžiagoje), hipokampo ir priešakinių smegenų žievės pažeidimai. | Sunkumai kontroliuojant elgesį, impulsyvumas, rizikingi sprendimai. | Sumažėja smegenų „stabdymo sistema“ – žmogus negali pasakyti „stop“ ir elgiasi impulsyviai, net jei žino, kad tai yra žalinga. |
Remiantis informacija iš: Miguel-Hidalgo JJ. Paauglių, turinčių psichikos sutrikimų, smegenų struktūriniai ir funkciniai pokyčiai. Tarptautinis paauglių medicinos ir sveikatos žurnalas. 2013;25(3):245–256.
INTERAKTYVI VEIKLA 5
1.3. Kognityvinės funkcijos, pvz., atmintis, mokymasis, koncentracija
Kas yra kognityvinė sveikata ir kaip ja rūpintis?
Kognityvinė sveikata leidžia mums gyventi savarankiškai, palaikyti socialinius santykius ir spręsti kasdienius iššūkius. Pagal Hendrie ir kt. (2006), kognityvinė sveikata padeda žmonėms išlikti savarankiškiems, geriau susidoroti su ligomis ir prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių.
Pagrindiniai kognityvinės sveikatos elementai:
✔️ Protiniai gebėjimai – sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas.
✔️ Įgyti įgūdžiai – laikui bėgant įgytos žinios ir patirtis.
✔️ Įgytų įgūdžių taikymas praktikoje – žinių naudojimas kasdieninėms užduotims atlikti (Puri et al., 2023).
Kaip smegenys palaiko kognityvinę sveikatą?
Smegenys yra atsakingos už:
• Mąstymas ir atmintis: padeda mums mokytis ir įsiminti informaciją.
• Motorinės funkcijos: kontroliuoja kūno judesius ir pusiausvyrą.
• Emocinės funkcijos: padeda mums suprasti ir valdyti emocijas.
• Sensorinės funkcijos: leidžia mums jausti ir reaguoti į aplinkos dirgiklius.
Sveikas smegenys padeda mums prisitaikyti prie įvairių situacijų, valdyti emocijas ir veikti savarankiškai (Puri et al., 2023).
Kas daro įtaką kognityvinei sveikatai?
Kai kurie smegenų pokyčiai yra natūralūs, tačiau yra veiksnių, kurie gali pagerinti arba pabloginti kognityvinę sveikatą:
🔹Nekontroliuojami veiksniai – pvz., amžius, genetika ir ligos
🔹Kontroliuojami veiksniai:
✔️ Sveika mityba ir fizinis aktyvumas – palaiko smegenų funkcijas.
✔️ Socialiniai ryšiai – padeda išlaikyti protinį budrumą.
✔️ Intelektualinė veikla – pavyzdžiui, naujų dalykų mokymasis ar galvosūkių sprendimas.
✔️ Rūkymo ir pernelyg didelio alkoholio vartojimo vengimas – mažina kognityvinių problemų riziką (Puri et al., 2023).
Žmonės, kurie gyvena aktyvų gyvenimo būdą ir rūpinasi savo protu, gali ilgiau išlaikyti gerą atmintį ir mąstymo gebėjimus, net jei jų smegenys patiria laipsniškus pokyčius. Nors smegenų senėjimas yra natūralus procesas, sveikas gyvenimo būdas, protinė veikla ir socialinis aktyvumas gali pagerinti ir prailginti kognityvines funkcijas bei sumažinti neurodegeneracinių ligų riziką (Puri et al., 2023).
Kognityvinės funkcijos
Kognityvinės funkcijos – tai procesai, kurie leidžia mums mokytis, įsiminti informaciją, susikaupti ir spręsti problemas. Štai svarbiausios iš jų:
1. Atmintis: Atmintis leidžia mums saugoti ir prisiminti informaciją. Ji skirstoma į ….
Pavyzdys:
Daug kartų paruošus sveiką pusryčių patiekalą (pavyzdžiui, avižinius dribsnius su vaisiais), jums nebereikia žiūrėti recepto – tiesiog prisimenate, kaip jį paruošti. Dėka šio tipo atminties, jūs taip pat prisimenate bendras sveikos mitybos taisykles.
Pavyzdys:
Daug kartų paruošus sveiką pusryčių patiekalą (pavyzdžiui, avižinius dribsnius su vaisiais), jums nebereikia žiūrėti recepto – tiesiog prisimenate, kaip jį paruošti. Dėka šio tipo atminties, jūs taip pat prisimenate bendras sveikos mitybos taisykles.
Pavyzdys:
Kiekvieną rytą ruošiate kavą ar arbatą, nesusimąstydami apie kiekvieną žingsnį. Žinote, kiek vandens reikia užvirinti, kur yra puodelis ir kaip jį paruošti – jūsų rankos tai daro savaime. Tai yra procedūrinės atminties veikimas.
2. Mokymasis: Mokymasis yra naujų žinių ir įgūdžių įgijimo procesas. Mūsų smegenys keičiasi dėl patirties. Tai vadinama smegenų plastiškumu. Reguliarus mokymasis stiprina neuronų ryšius, todėl lengviau įsiminti dalykus.
Pavyzdys: Jei kasdien mokomės užsienio kalbos žodyną, mūsų smegenys greičiau išmoksta ir atpažįsta žodžius.
Pavyzdys:
Kiekvieną rytą ruošiate kavą ar arbatą, nesusimąstydami apie kiekvieną žingsnį. Žinote, kiek vandens reikia užvirinti, kur yra puodelis ir kaip jį paruošti – jūsų rankos tai daro savaime. Tai yra procedūrinės atminties veikimas.
3. Koncentracija
Koncentracija – tai gebėjimas sutelkti dėmesį į konkretų uždavinį. Ji yra būtina veiksmingam mokymuisi ir darbui. Dėmesį veikia daug veiksnių, pavyzdžiui, stresas, triukšmas ar miego trukmė.
Kaip pagerinti koncentraciją?
✔️ Ribokite trukdžius (pvz., telefoną, socialinius tinklus)
✔️ Darykite pertraukas – smegenims reikia poilsio, kad galėtų įsisavinti informaciją
✔️ Praktikuokite sąmoningumą – tai padeda pagerinti koncentraciją
✔️ Atkreipkite dėmesį į tai, kad miegotumėte pakankamai – 8 valandas.
INTERAKTYVI VEIKLA 6
| Nuorodos |
| Maldonado, K. A., & Alsayouri, K. (2023). Fiziologija, smegenys. StatPearls. StatPearls Publishing. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK551718/ Mercadante, A. A., & Tadi, P. (2023). Neuroanatomija, pilkoji medžiaga. StatPearls. StatPearls Publishing. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK538304/ LeDoux, J. E. (2012). Žmogaus emocijų evoliucija: žvilgsnis per baimę. Pažanga smegenų tyrimų srityje, 195, 431–442. https://doi.org/10.1016/B978-0-444-53860-4.00021-0 Miguel-Hidalgo, J. J. (2013). Smegenų struktūriniai ir funkciniai pokyčiai paaugliams, turintiems psichikos sutrikimų. International Journal of Adolescent Medicine and Health, 25(3), 245–256. https://doi.org/10.1515/ijamh-2013-0058 Hendrie, H. C., Albert, M. S., Butters, M. A., Gao, S., Knopman, D. S., Launer, L. J., et al. (2006). NIH kognityvinės ir emocinės sveikatos projektas: Kritinio vertinimo tyrimo komiteto ataskaita. Alzheimerio liga ir demencija, 2(1), 12–32. https://doi.org/10.1016/j.jalz.2005.11.004 Puri, S., Shaheen, M., & Grover, B. (2023). Mityba ir kognityvinė sveikata: gyvenimo ciklo požiūris. Frontiers in Public Health, 11, 1023907. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK551718/ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK538304/ https://doi.org/10.1016/B978-0-444-53860-4.00021-0 https://doi.org/10.1515/ijamh-2013-0058 https://doi.org/10.1016/j.jalz.2005.11.004 https://doi.org/10.3389/fpubh.2023.1023907 |
